BIM – puikiai pažįstamas ir išlinksniuotas trumpinys, kuris neretai rinkos dalyvių galvose nuspalvintas skirtingomis spalvomis. Vieni į tai žiūri kaip į ateitį, galimybę ir neišvengiamybę, kiti tuo tarpu mano, jog tai tėra dar vienas būdas apsunkinti projekto dalyvių gyvenimą, pasivaikyti madų ar programinės įrangos gamintojams pasipelnyti. Kaip yra iš tikrųjų – nuspręskite patys. Panagrinėkime bendrąsias ir dažniausiai sutinkamas BIM „blogybes“.
B – brangu
Projektuotojai
Ar teko kada matyti projektuotojų pasiūlymus, dirbančių 2D aplinkoje ir dirbančių 3D aplinkoje? Iš rinkoje verdančių diskusijų panašu, kad kainų skirtumas svyruoja nuo 1,5 iki 2 kartų. Sakoma, kad projektuojant iškart modelyje reikia įdėti daug daugiau darbo (detaliau viską apgalvoti, išmodeliuoti), o detaliai viskas nagrinėjama tik Darbo projekto metu ir, be to, pati programinė įranga kainuoja daugiau. Tai kiek projektuotojai turėtų prašyti pinigų už darbą modelyje? Aptarkime šiuos paminėtus argumentus:
- Visus sprendinius ir informaciją projektuotojas turi pateikti teisingą ir tarpusavyje sužiūrėtą, pasirašyti projekto dalių tarpusavio suderinimo aktą, kurį privalu pateikti ekspertizei, o kad tai būtų galima padaryti, turi būti tikras, jog bent inžinierinių sistemų projekto dalys yra tarpusavyje suderintos ir kitų dalių projekto sprendiniai atitinka jiems pateiktas užduotis. Kyla klausimas, negi tikrinti projekto dalių suderinamumą 2D yra paprasčiau negu 3D? Kodėl, ir taip privalėdami atiduoti savo darbą teisingą ir tvarkingą, turėtume prašyti kelis kartus daugiau pinigų už savo pačių klaidų išsitaisymą?
- Nevertinant kitų įmonės išlaidų (pvz.: atlyginimai, darbo priemonės), vienas iš gerai žinomų 2D projektavimo įrankių metams kainuoja apie 2000 EUR (1); tuo tarpu kitas iš taip pat gerai žinomų 3D projektavimo įrankių metams kainuoja apie 3000 EUR (2) (žinoma, yra daugiau sprendimų, kurie turi papildomu galimybių, kaip analizės, išplėstiniai skaičiavimai ir pan.). Tokiu atveju panašu, jog projektuotojo siūloma kaina už projekto rengimą modelyje turėtų būti ne dviguba, o daugmaž 30% didesnė, jei siekiama vienu projektu atgauti investicijas. Žinoma, jei projektuotojai dirba pirmame BIM projekte, baimė, nežinia ir suvokimas, jog įdirbio reikės daugiau dirbant su nauju įrankiu, skatina kainą kelti kelis kartus. Taip, galbūt darbuotojams reikės mokymų bei laiko įsidirbti (jei įmonėje nėra darbuotojų, kurie jau mokėjo naudotis tokiu įrankiu), tačiau kaip ir kiekviename versle – investavimas į savo produktyvumo didinimą ir kompetencijų ugdymą yra būtinas, jei siekiate būti aktyviu ir konkurencingu rinkos dalyviu. Ir tai nereiškia, jog už tai turi sumokėti tik Užsakovas ir visa tai turi atsipirkti tik vieno projekto rengimo metu. Be to, darbas modelyje (brėžinių gamyba) yra produktyvesnis nuo 21 iki 84 procentų (3), kas iš esmės leistų turėti daugiau projektų vienu metu.
Productivity gains for drawing production. (Sacks, R. & Barak, pp. 439–449, 2008.)
Rangovas
Marius Reizgevičius savo disertacijoje (5) vertino BIM ROI (BIM diegimo atsipirkimą) ir nagrinėjo projektuotojo prioritetus diegiant BIM. Čia jis išskiria, kad projektuotojui nėra svarbu nei kad pastatas būtų greičiau pastatytas, nei kad statybos vėluos. Tačiau didžiojoje dalyje projektų darbo projektą vykdo tie patys projektuotojai ir jie turi būti suinteresuoti, jog neatitikimų ir perdarymo vėlesniuose etapuose būtų kuo mažiau. Tas pats svarbu ir statybininkams; dar daugiau: „nenaudojant BIM sudėtinga sukontroliuoti medžiagų pristatymą į aikštelę laiku, neatitikimų taisymą. Taip pat prastovas gali lemti bendradarbiavimo stoka tarp rangovo ir projektuotojo. Nenaudojant BIM šie statybos dalyviai nekontaktuoja, darbai nėra derinami, todėl dažnai atsiranda pakartotinis darbas, reikalingas papildomas laikas pakeitimams projekte.“ (5).
Iš čia aišku, kad galimybė turėti mažiau pakeitimų (kurie kainuoja tiek pinigų, tiek laiko) statybos metu bei kokybiška komunikacija yra bendras tikslas, siejantis tiek rangovą, tiek projektuotoją, tiek galų gale Užsakovą.
Užsakovas
Be galimybės įsitraukti į projektą nuolat stebint rezultatus modelyje (kas yra kur kas lengviau skaitoma nei brėžiniai), Užsakovas yra suinteresuotas sutaupyti laiko bei pinigų statybos metu bei (kai kuriems) sumažinti pastato priežiūros kaštus. Giel 2009 atliktuose tyrimuose (6) (buvo vertintas projektų BIM ROI iš Užsakovo pusės lyginant kelis projektus), išskaičiuota, jog BIM dėka sutrumpinus statybos laiką, buvo sutaupyta daugiau nei 600 000 $:
Taip pat, dėl iš anksto modelyje sužiūrėtų sprendimų, preliminari pinigų suma, sutaupyta nedarant nenumatytų pakeitimų projekte C buvo beveik 3,5 mln. $:
Žinoma, tai tėra vienas tyrimas, tačiau jis tik įrodo, jog BIM dėka Užsakovas gali sutaupyti išties nemažai.
https://www.bimplus.co.uk internetiniame puslapyje straipsnyje „Is BIM worth paying a premium for?“ (4) dalinamasi nuomonėmis apie BIM projektavimo įkainius:
- Projekto komanda turėtų siekti kokybės per bendradarbiavimą projekto metu, kuris užtikrintų efektyvumą ir finansinę naudą, bet ne perdėtą uždarbiavimą. (“If people see BIM as an opportunity to charge more they will almost inevitably not be a successful bidder <…>. Because we often will go to marketplace with a view to securing through competitive bid, we like to think those who understand what this means in terms of where money can be made will not be looking to increase prices, but genuinely increase value through collaboration, savings and efficiency.”)
- Projekto kainos augimą skatina arba oportunizmas, arba pokyčių baimė. („The reasons for loading extra charges on to the fee ranged from simple opportunism to real concern over the cost of technology, training and perceived extra workload. Some may be attempting to cover the costs of implementing BIM technology and processes they had no plans to implement before the mandate.“) Baimė, ar investicijos atsipirks, stabdo įmones nuo BIM diegimo. Dažnas laukia, kol kažkas rinkoje surizikuos ir galės pasidalinti savo patirtimi. Tačiau, kaip teigia ir Reizgevičius (5), konkurentai turi galimybę greičiau tapti rinkos lyderiais, kol kiti laukia atsiliepimų apie išmoktas pamokas.
Tame pačiame https://www.bimplus.co.uk straipsnyje dalinamasi nuomone, jog padidinta kaina, kurią „iššaukia“ projektavimas modelyje, turėtų išnykti tuomet, kai toks darbo metodas taps visuotinai priimtas ir įprastas.
Na ir pabaigai įdomus radinys jums – galimybė pasiskaičiuoti BIM ROI pasirinktam projektui (tradicinio ir BIM Level 2 projektavimo palyginimas tam pačiam projektui): https://bimroi.scottishfuturestrust.org.uk/
Nuorodos į naudotą literatūrą:
(2) https://www.autodesk.eu/products/revit/subscribe?plc=RVT&term=1-YEAR&support=ADVANCED&quantity=1
(3) Sacks, R. & Barak, R., Impact of three-dimensional parametric modeling of buildings on productivity in structural engineering practice. Automation in Construction, 17(4), pp. 439–449, 2008.
(4) Cousins , S. (2016), Is BIM worth paying a premium for?; nuoroda: https://www.bimplus.co.uk/analysis/bim-wo5rth-pa5ying-pre8mium/))
(5) Reizgevičius, M. (2016), BIM technologijų efektyvumo daugiapakopis vertinimas.
(6) Giel B. et al (2010), Return on investment analysis of building information modeling in construction. Nottingham University Press.